• Patarimų aruodas
• Onko Psichologas
• Vitaminai sielai
• Paskaitos

• Į titulinį >
• Patarimų aruodas >
• Įdomu žinoti >
• Vidiniai konfliktai

• Registruotis konsultacijai
• Padovanokite konsultaciją

Kai reikia tar­tis su pačiu savimi ar­ba vidinių konfliktų rū­šys

Susipyko vyras ir žmona dėl to, kaip pra­leisti sa­vaitga­lį. Brolis ir sesuo pyksta­si, nes abu nori gyventi ta­me pa­čia­me buto, į kurį ką tik atsikraustė, kamba­ryje. Visiems pa­žįsta­mos situa­cijos ir vienu ar kitu bū­du visiems yra tekę da­lyvauti konflik­te, kai du ar daugiau žmonių pretenduoja į vieną ir tą pa­tį, kur susiduria priešingi interesai, tikslai, pozicijos ar nuomonės, iš­sivysto rimti nesuta­rimai. O ar ga­li konflik­te da­lyvauti tik vienas žmogus? Ar ga­lima nesutarti dėl kažko pa­čiam su sa­vimi? Taip, ga­lima. Tokie konflik­tai va­dina­mi vidiniais, o tie, kuriuose da­lyvauja keli žmonės – tarpasmeniniais.

Kas tie vidiniai konfliktai?

Visų pirma, jie kyla vidiniame asmenybės pa­saulyje, kai susiduria tos pa­čios asmenybės priešingi motyvai, poreikiai, interesai, vertybės, tikslai, idea­lai, vaidmenys, įsitikinimai ir pan. Viena iš vidinių konflik­tų rū­šių yra motyvų konflik­tas, kai vienodai svarbūs norai, tikslai ar poreikiai nesuderina­mi tarpusa­vy, prieš­ta­rauja vienas kitam. Šiuos konflik­to tipus daug nagrinė­jo psichologas Kurtas Lewinas. Jis iš­skyrė tris jų rū­šis: siekimo – siekimo, vengimo – vengimo, siekimo – vengimo.

Siekimo– siekimo konfliktas

Toks konflik­tas kyla tuomet, kai žmogui tenka rink­tis vieną iš dviejų ar daugiau vienodai jam pa­trauk­lių alterna­tyvų. Ta­čiau pa­sirinkus vieną, reiš­kia, kad reikia kitos atsisa­kyti. Konflik­to stiprumas priklauso nuo ga­limų pa­sirinkimų svarbumo žmogui. Pa­vyzdžiui, pirk­ti rudus suvarstomus ba­tus ar juodus užsega­mus. Kai prelimina­riai pra­dedi artė­ti prie vieno sprendimo (tarkim, rudų ba­tų), jo pa­trauk­lumas didė­ja. Kai pa­brė­ži jo priva­lumus, gerąsias sa­vybes (gra­žūs, tinka prie striukės), vis artė­ji prie pa­sirinkimo. Kartu kitos ga­limybės (juodi ba­tai) pa­trauklumas ma­žė­ja ir taip konflik­tas iš­sprendžia­mas. Net ir priimant svarbius sprendimus tokius konflik­tus žmonės pa­prastai lengvai iš­sprendžia, ka­dangi abi alternatyvos nėra ma­lonios.

Vengimo– vengimo konfliktas

Kyla tuomet, kai tenka rinktis iš dviejų vienodai nema­lonių alterna­tyvų. Tokioje situa­cijoje sa­koma, kad iš„dviejų blogybių reikia pa­sirink­ti ma­žesnę“. Tokiu atveju jaučia­mos vienodai neigia­mos emocijos skirtingų sprendimų atžvilgiu. Pa­vyzdžiui, darbuotojas turi pa­sirink­ti, ar iš­eiti iš darbo, ar sutik­ti su žymiu jo algos suma­žinimu arba ieš­kantis darbo žmogus gauna darbo pa­siū­lymus iš dviejų darboviečių, kuriose nenori dirbti. Ka­dangi jam reikia pinigų, vis tiek turi pa­sirink­ti kažkurį darbą. Sprendžiant tokius konflik­tus bū­dinga tai, kad kuo la­biau artė­ji prie pa­sirink­tosios alterna­tyvos, tuo ji da­rosi nema­lonesnė. Tokie konflik­tai sukelia daug nerimo ir jie sunkiai sprendžia­mi. Dažnai žmonės svyruoja tarp dviejų alterna­tyvų ir stengia­si visai pasitrauk­ti iš konflik­to situa­cijos, jei įma­noma.

Siekimo– vengimo konfliktas

Šis konflik­tas iš­kyla, kai tas pats tikslas turi ir ma­lonių, ir nema­lonių aspek­tų. Tokio konflik­to metu ga­li bū­ti sa­koma, „noriu, bet bijau“, „norė­čiau, bet...“. Asmeniui kyla dvejopi jausmai – teigia­mų ir neigia­mų jausmų mišinys. Pa­vyzdžiui, žmogus gauna naujo darbo pa­siū­lymą, kuria­me geresnis atlyginimas, ta­čiau jis reikalauja daug daugiau atsa­komybės, kurios prisibijoma. Arba kasdieniš­kesnis pa­vyzdys – moteris norė­tų pra­dė­ti laikytis dietos, kad numestų svorio, ta­čiau nenori atsisa­kyti saldumynų.

Įdomu tai, kad kai tikslas yra kažkur toli, jis atrodo la­bai pa­trauk­lus ir žmogus jo siekia. Ta­čiau kuo la­biau artė­ja­ma prie tikslo, tuo la­biau pra­deda ryš­kė­ti neigia­mi aspek­tai. Kaip pa­vyzdį ga­lima prisiminti filmus, kur paskutinę minutę jaunikis ar jaunoji, iki tol la­bai norė­ję tuok­tis, suabejoja sa­vo sprendimu. Tuomet artimieji pa­prastai pa­deda jam ar jai suprasti, kad da­lykai, dėl kurių nera­mu ar kyla abejonės, nė­ra tokie dideli, kaip atrodo. Šios rū­šies konflik­tus geriausiai ir ga­lima iš­spręsti suma­žinant da­lykus, kurie kelia nerimą, ska­tina vengti sprendimo, tikslo siekimo, o ne pa­brė­žiant teigiamus aspek­tus.

Taigi, kartais konflik­tus, kurie vyksta mū­sų viduje daug lengviau iš­spręsti, ka­dangi reikia tartis tik pa­čiam su sa­vimi, nelaukiant, ką nuspręs, pa­sa­kys kitas žmogus. Be to, pa­sirinkimo alterna­tyvos ga­li bū­ti ma­lonios. Kitais atvejais, mū­sų galvoje besiplė­tojantys konflik­tai ga­li bū­ti sunkiau iš­sprendžia­mi. Tokiu atveju konflik­to sprendimo atsa­komybė priklauso tik mums pa­tiems ir mes pa­tys turime ak­tyviai imtis jų sprendimo, kartais ir rink­tis tarp dviejų blogybių ar rizikuoti iš­gyventi šiek tiek nerimo ar baimės, siekiant patrauklaus tikslo.

Psichologė

Lina Gervinskaitė

Informacija spausdinta: 2010 10 29 ŠILELIS Nr. 43 (747)