Kontaktinė informacija:
Telefonas: 8 668 00 000
El. paštas: info@seimospsichologas.lt


Kalvarijų g. 1
LT-09310, Vilnius, Lietuva
mapŽemėlapis..

Nr.9. Kaip apibūdintumėte santykius su partneriu?
  •  Puikūs
  •  Labai geri
  •  Geri
  •  Prasti
  •  Blogi
Rezultatai
Įsivaizduokite, kokia būtų tyla, jei žmonės kalbėtų tik tai, ką žino. - K. Čapek

Žilė galvon, velnias uodegon. Arba visa tiesa apie vyriškas krizes

lrytas. lt Laura Bratikaitė (www.seimospsichologas.lt) 2012-02-03 22:23

Jei vyriškį apima keistas, nepaaiškinamas ir nenugalimas ko nors troškimas, pavyzdžiui, sidabrinio „Porsche“, galimas daiktas, kad pasibeldė ji – krizė. Manoma, kad pastaraisiais metais vyrų krizės „pajaunėjo“ ir dabar kaip rizikingas periodas įvardinamas laikas nuo 35-erių iki 45-erių (kai kuriais atvejais - iki 55-erių).

Tuo laikotarpiu vyrą viskas ima erzinti: savo paties atvaizdas veidrodyje, nekalti kolegų juokeliai, žmonos išvaizda, vaikų mokymosi rezultatai, šeimyninis gyvenimas, giminaičiai, šefas ir netgi gatvių apšvietimo stulpai. Ir būtent tuomet pajuntamas neapsakomas pokyčių poreikis. Kaip kad žaidžiant pokerį, ateina laikas, kai reikia surinkti kortas į kaladę, gerai išmaišyti ir naujai padalinti.

Jei jūsų vyriškį dažnai apima nuobodulys (kas anksčiau domino, dabar visiškai nebeįdomu), dirglumas, uždarumas, ciniškumas ir nihilizmas (norisi barti kaimynus, politikus, kolegas ir visus aplinkui).

Laikui bėgant po truputį krenta savo paties „naudingumo koeficiento“ vertinimas. Prie viso to prisideda nemiga, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti. Gali pasireikšti nesugebėjimas priimti sprendimus, „mėtymasis“ nuo vieno dalyko prie kito.

Ir kaip tie vyrai viską ištveria?

Tokiame psichologiniame ir fiziniame disbalanse vyras ima krėsti dalykus, kokių iš jo niekas nesitikėjo. Aplinkiniai pradeda diagnozuoti – jam „stogas važiuoja“. Jis ima mąstyti apie savo pasiekimus gyvenime ir pradeda lygintis su bendraamžiais (pvz., „Gedas turi savo restoranų tinklą, Tomas – va, „holdinge“ finansų direktorius, Ramūniukas – iš teliko „neišlipa“, o aš – kas aš?“).

Ir nors neretai pats būna padaręs karjerą, uždirbantis pakankamai pinigų, tačiau vis vien „viršų ima“ jausmas, kad „kitiems labiau pasisekė“, o aš gyvenu visiškai sumautai. Čia žmogaus psichologija labai paprasta: jei yra blogai, vadinasi, reikia surasti to „blogio“ kaltininką.

Dėl visų gyvenimo problemų kalčiausia žmona

Dažniausiai „taikiniu“ tampa kažkas iš aplinkinių. Apsidairom... Taip! Žmona! Toliau logika paprasta: nuo žmonos reikia bėgti, vienas pasieksiu daugiau, tad „keliam inkarą“. Pabėgimas gali būti psichologinis (nesikalba, nieko nepasakoja, viskas yra „ne jos reikalas“ ir t.t.). Pokytis gali būti ir fizinis – vyras keičia gyvenamąją vietą, geriausiu atveju – išsikrausto miegoti į kitą kambarį arba išsikrausto vasarai į sodą.

Būtent šiuo laikotarpiu didžiausia tikimybė laimės ieškoti kitame glėbyje už šeimos ribų, kitaip tariant užsiimti taip vadinama „seksoterapija“.

Visa bėda ta, kad vidurinio amžiaus krizės periodas amžinai nesitęsia ir po truputį vėl grįžta objektyvus ir optimistinis požiūris į gyvenimą: vyras supranta, kad yra sėkmingesnių už jį bendraamžių, bet ir jis pats daug ką aplenkęs.

Po to ateina suvokimas, kad žmona visus praėjusius metus, pasirodo, jam netrukdė, o kaip tik – padėjo, palaikė ir suprato (ypač jei iš tiesų santuokoje vyravo gana harmoningi santykiai). Ir nors nemažai gyvenime pasiekta, yra ir ką daugiau nuveikti. Taigi, krizė vyrą tarsi „atnaujina“, pažadina naujam gyvenimui. Ir jis vėl turi tikslų, siekių ir vėl atranda „savo vietą“ (dažniausiai tą pačią, kurioje ir buvo).

Žemiškiems vyrams – žemiškos problemos

Kaip taisyklė, stipriausiai krizė „trenkia“ tiems, kurie yra linkę konkuruoti ir yra užsiėmę „globalinių“ problemų sprendimu. Kuo vyras gyvena „žemiškesnį“ gyvenimą – užsiėmęs vaikų vežiojimu į darželį, rūpinasi namų ruošos ar maisto gaminimo darbais, tuo mažesnė krizės rizika, nes rutina žmogų įtraukia ir neleisti jam grimzti į savianalizę.

Vyrai, kurių santykiai su partnere darnūs ir paremti abipusiu supratimu, lengviau ir greičiau išgyvena krizę ir sugrįžta į „vėžes“. Kitose šeimose netgi sakoma, kad „laukėm krizės, o ji ėmė ir praėjo pro šalį, net arbatos išgerti neužsuko“.

Kaip gauti iš krizės bent truputį naudos

Jeigu visgi krizė apsilankė, pirmiausia reikia suvokti, kad tai ne kokia „cholera“ ir nors dalykas rizikingas, bet galutiniame rezultate gali būti naudingas. Svarbiausia nedaryti skubotų sprendimų, nepirkti bilietų „į vieną pusę“, išlaikyti ryšį su artimaisiais ir skirti pakankamai laiko poilsiui, susirasti hobį.

Nustokite gyventi remiantis mitu, kad „dirbu dėl mūsų abiejų geresnės ateities“, kad „kai dar uždirbsiu tiek ir tiek, tada gyvensim, tada važiuosim, tada skirsim laiko sau ir santykiams“. Tai gyvenimas rytojumi. O žmogui ir šeimai reikia dėmesio ir šilumos „čia ir dabar“. Priešingu atveju, žmona ir vaikai atpranta nuo vyro, vyras pasijaučia svetimu, o namiškius vienijančia tema belieka finansiniai reikalai. Taigi, geriausia laikytis devizo: „Dirbu - šiandien, gyvenu - šiandien“.

Ir pabaigai dar vienas svarbus dalykas – tyrimai rodo, kad vyrai, kurie kiekvieną dieną, prieš išeidami į darbą, pabučiuoja savo žmoną, yra „atsparesni“ vidurio amžiaus krizei.

 

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-13281998821327908061-p2-%C5%BEil%C4%97-galvon-velnias-uodegon-arba-visa-tiesa-apie-vyri%C5%A1kas-krizes.htm