Kontaktinė informacija:
Telefonas: 8 668 00 000
El. paštas: info@seimospsichologas.lt


Kalvarijų g. 1
LT-09310, Vilnius, Lietuva
mapŽemėlapis..

Nr.9. Kaip apibūdintumėte santykius su partneriu?
  •  Puikūs
  •  Labai geri
  •  Geri
  •  Prasti
  •  Blogi
Rezultatai
Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. - J. V. Gėtė

Kai tirpsta atostogų dienos ir artėja nauji mokslo metai

Prasidėjus naujiems mokslo metams nelengva būna visiems vaikams, netgi ir tiems, kurie labai laukia mokyklos. Daugelis tėvų nenori to suprasti ir renkasi patį paprasčiausią kelią paveikti savo vaiką, sakydami „Reikia!“. Tačiau tai nėra efektyvus būdas, kuris nuo pat mokslo metų pradžios kuria įtampą tėvų-vaikų santykiuose ir formuoja neigiamas vaiko nuostatas mokymosi atžvilgiu. Mokslo metų pradžia – tai laikotarpis, kuomet vaikas laukia iš suaugusiojo pagalbos ir supratimo, o tėvelių pagrindinė užduotis – padėti mažiesiems persiorientuoti iš vasaros režimo į mokyklinį dienos ritmą.

Pirmas žingsnis – supratimas

Neskubėkite barti vaiko, jei jis akimirksniu neįsitrauks į mokymosi procesą pačią pirmąją rugsėjo savaitę. Pabandykite įsivaizduoti jo situaciją. Ar jums būna lengva kibti į darbus pirmosiomis dienomis po atostogų? O juk jūs tikriausiai atostogavote tik 1-2 savaites? Ir tai darbingumas iš pradžių buvo nedidelis, tiesa? O vaikų vasaros atostogos juk tęsiasi ištisus 3 mėnesius! Galite įsivaizduoti, kad jiems yra reikalingas ženkliai ilgesnis pereinamasis periodas.

Artėjant mokslo metams, nepykite ir tuo labiau nebarkite vaiko, jei išgirsite jį sakant: „Nenoriu eiti į mokyklą“ ar „Neisiu į mokyklą“. Tai nėra noras neiti į mokyklą, tai noras, kad atostogos tęstųsi ilgiau.

Prasidėjus mokslo metams parodykite vaikui, kad suprantate jį. Tai pirmas, labai svarbus, žingsnis. Būtinai pasakykite: „Aš suprantu, kaip tau sunku. Man taip pat taip būdavo vaikystėje. Ir dabar po atostogų man panaši nuotaika.“ Kai vaikas pamatys, kad jūs „jo pusėje“, jis dar labiau stengsis įsiklausyti į duodamus patarimus ir mieliau priims pagalbą.

Antras žingsnis – persiorientuokite patys

Žinokite, kad mokslo metų pradžioje sunku ir vaikams, ir tėvams. Juk jūs taip pat pajutote atostogų skonį. Vasarą, pasikeitus vaiko dienos režimui, jūsų grafikas taip pat buvo šiek tiek laisvesnis. Nereikėjo anksti kelti vaiko – išvengėte rytinių „paburbėjimų“, pasikartojančių raginimų greičiau rengtis ar valgyti. Nebuvo būtina „laiku“ guldyti miegoti. Namų darbų atlikimo kontroliuoti taip pat vasarą nereikėjo. Išgyventi dėl nedžiuginančių mokymosi rezultatų taip pat neteko. O atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose šeimose vaikai vasarą apskritai būna išvykę – kas į sodybą pas senelius, kas į stovyklą, gaunasi taip, kad tėvai irgi turi tam tikra prasme „atostogas nuo vaikų“ arba „atostogas nuo tėviškų pareigų“.

Ir štai nuo rugsėjo 1-osios dienos vėl sugrįžta visa virtinė pareigų, rūpesčių ir užduočių. Tėvai ir vėl turi „laikyti vadeles“: skatinti (o kitą kartą versti), kontroliuoti, prižiūrėti. Žinoma, kad visos šios pareigos ir atsakomybės daro tėvus dirglesnius ir mažiau pakančius vaiko atžvilgiu.

Todėl antrasis pagalbos vaikams žingsnis – padėti sau patiems. Pirmiausia patys persiorientuokite artėjantiems mokslo metams. Iš anksto nupirkite visus reikalingus mokyklai daiktus. Pasitarkite su sutuoktiniu, kas prasidėjus mokslo metams galėtų padėti vaikui ruošti namų darbus. Kartais tėveliai pasidalina mokomuosius dalykus, pvz., mama padeda rašyti diktantus, tėtis – kartu skaičiuoja.

Puikus pasirengimo mokyklai būdas – tai pasiūlymas vaikui pažaisti mokyklą. Šį žaidimą žaiskite reguliariai, ilgindami pamokėlių trukmę ir dažnindami jas. Tai padės ir jums, ir vaikui po truputį psichologiškai pratintis prie mokyklos. Tik nepamirškite, kad tai - žaidimas! Tad jokių pykčių dėl klaidų, nepaklusnaus elgesio „pamokos“ metu ir t.t. Galite žaisti su lėlėmis, galite pats būti mokiniu. Prisiminkite, kad žaidimo tikslas – ne mokyti vaiką, bet psichologiškai jį ruošti artėjantiems mokslo metams.

Savaitgaliai – duoklė poilsiui

Dažnam vaikui atostogos – tai toks malonus nieko nedarymo laikas. Organizmas priprato ilsėtis, todėl negalima staigiai „persijungti“. Kiekvienas vairuojantis automobilį žino, kad pavaras reikia perjunginėti, pradedant nuo žemiausios pavaros. Taip pat ir su pasirengimu mokyklai – viskas turi vykti palaipsniui. Todėl labai svarbu, kad prasidėjus mokslo metams savaitgaliai iš tiesų būtų išeiginėmis dienomis. Ypač tai svarbu patį pirmąjį mokslo metų savaitgalį. Kuo labiau jis bus panašus į vaiko vasaros atostogų dienas, tuo geriau.

Iš vasaros režimo į mokyklinį dienos ritmą

Žinoma, prasidėjus mokslams, apie vasaros režimą su vėlyvais gulimais ir atsikėlimais teks pamiršti. Tačiau nereikėtų galvoti, kad tai padaryti taip paprasta. O padaryti tai staiga – netgi kenksminga vaiko organizmui. Todėl jau rugpjūčio mėnesį po truputį sugrąžinkite vaiką prie „mokyklinio“ gulimosi ir kėlimosi ritmo.

Tai sakytina ir apie dienos miegą. Neretai atostogų metu vaikai ima miegoti pietų miegą. Pasidomėkite būsimu pamokų grafiku ir jeigu dienos miegelis persidengia su juo, imkitės vėlinti ir trumpinti (iki valandos) popietinius poguliukus. Nes atėjus mokslo metams, jau paskutinių pamokų metu vaikutį ims snaudulys.

Prie dienos režimo priskirtinas ir buvimas gryname ore. Grynas oras apskritai yra sveika, o po vasaros, kada vaikas juo mėgavosi daugiau nei įprastai, - jis tiesiog gyvybiškai reikalingas. Grynas oras aprūpina ląsteles deguonimi, kuris aktyvina visų sistemų ir organų veiklą. Visų pirma – smegenų. Dar pasivaikščiojimai gryname ore – puiki pozityvaus emocinio „pasikrovimo“ priemonė, nes vaikai susitinka su vasaros draugais, žaidžia vasarai įprastus žaidimus ir kuriam laikui pamiršta, kad prasidėjo mokslo metai. Tai palengvina pereinamąjį periodą.

Ir dar vienas patarimas artėjant naujiems mokslo metams – neskubėkite užrašinėti vaikų į būrelius ar papildomos veiklos užsiėmimus (dainavimo, šokių, dailės). Bent jau pirmąjį mėnesį leiskite vaikui pirmiausia priprasti prie mokyklos lankymo ritmo, prie intelektinės veiklos ir emocinio krūvio pamokų metu. O kai vaikas bent dalinai adaptuosis prie pokyčių, tuomet pridėkite papildomo ugdymo būrelius. Nebent jūsų vaikutis pats labai nekantriai lauktų šių popamokinių užsiėmimų ir aktyviai reikštų norą juose dalyvauti. Jeigu ne – būkite talentingais tėvais ir didinkite krūvį palaipsniui, taupydami savo vaikų „variklius“ ir, svarbiausia, tausodami tarpusavio santykius.

Psichologė Laura Bratikaitė
www.seimospsichologas.lt
Tel. nr. 8 668 00 000