Kontaktinė informacija:
Telefonas: 8 668 00 000
El. paštas: info@seimospsichologas.lt


Kalvarijų g. 1
LT-09310, Vilnius, Lietuva
mapŽemėlapis..

Nr.9. Kaip apibūdintumėte santykius su partneriu?
  •  Puikūs
  •  Labai geri
  •  Geri
  •  Prasti
  •  Blogi
Rezultatai
Nevenk iš savęs pasijuokti, bet niekada nedrįsk savimi abejoti ! - A. Alda

Psichologiniai kancerogenai

Ar gali psichologiniai faktoriai turėti įtakos piktybinės ligos atsiradimui ir vystymuisi?

Ar iš tiesų kai kurie žmonės turi didesnę tikimybę susirgti vėžiu?

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina, kad sergantiems onkologinėmis ligomis žmonėms yra būdingi panašūs asmenybiniai bruožai ir kad neretai jie turi panašią gyvenimišką patirtį.

Taigi, kas priskiriama prie "psichologinių kancerogenų"?

Psichologų manymu, tai:

  • aukštos vertybinės normos (paprastai žmogus turi aiškią vertybių sistemą, kurios atkakliai laikosi ir labai išgyvena, jei aplinkinių žmonių vertybės nesutampa su jo paties; būna sunku susitaikyti su patiriama neteisybe, netinkamu kitų elgesiu, vertybių nepaisymu ir pan.);

  • tarpasmeniniuose santykiuose dominuoja „vaiko“ pozicija (nori būti globojamas, atidėlioja sprendimų priėmimą, tiki, kad viskas išsispręs savaime stebuklingu būdu ir pan.);

  • artimo žmogaus netektis ankstyvame amžiuje;

  • psichologinės traumos vaikystėje;

  • nesugebėjimas atvirai reikšti neigiamus ir agresyvius jausmus, sąlygotas vidinio nusistatymo nerodyti savo emocijų;

  • išorinis kontrolės lokusas (psichologijoje skiriami vidinis ir išorinis kontrolės lokusai: žmonės su išoriniu kontrolės lokusu linkę manyti, kad viskas, kas su jais vyksta ar viskas, ko jiems pavyksta pasiekti, yra atsitiktinumas arba kitų žmonių nuopelnas, tuo tarpu tie, kuriems būdingas vidinis kontrolės lokusas, su jais vykstančius dalykus laiko savo nuopelnu, savo aktyvumo, sugebėjimų ir pasirengimo rizikuoti rezultatu);

  • nesugebėjimas „nutraukti bambagyslę“ su vienu iš tėvų;

  • dažnai tokių žmonių mama būdavo valdinga ir užimdavo dominuojančią rolę šeimoje;

  • seksualinės sferos sutrikimai (silpnas lytinis potraukis ir t.t.);

  • nesugebėjimas atskirti esminius dalykus nuo šalutinių (dažnai į mažmožius reaguoja taip pat stipriai, kaip ir į svarbius dalykus; keliami aukšti reikalavimai aplinkai, nediferencijuojant dalykų pagal svarbą);

  • reakcija į gyvenimiškus sunkumus pasireiškia bejėgiškumu ir atsisakymu kovoti (susidūrus su traumuojančiu įvykiu, nusivylimas išgyvenamas „viduje“, kaupiant savo skausmą, pyktį ar priešiškumą);

  • polinkis pesimistiškai vertinti gyvenimo įvykius (būdingi ilgalaikiai nuotaikų svyravimai, polinkis į depresiją, beviltiškumo jausmas);

  • gyvenimo džiaugsmo praradimas (gyvenimas ne toks, kokio norėtųsi, nėra kuo džiaugtis, neįdomu gyventi, jausmas, kad vis kažko trūksta iki laimės).

Stresas – gyvenimo druska ir pipirai

Daugkartiniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad ilgalaikis chroniškas stresas reikšmingai padidina onkologinių susirgimų skaičių gyvūnų tarpe. Atitinkamai, žmonių gyvenime stiprūs traumuojantys įvykiai gali tapti ligą „paleidžiančiu“ mechanizmu.

Dar 1926 m. K.G.Jungo mokinė ir pasekėja Elida Evans savo tyrimuose atskleidė, kad praktiškai kiekvienas onkologinis pacientas iki susirgimo buvo patyręs artimų santykių nutrūkimą ir nesugebėjo užsitikrinti tinkamos emocinės energijos „iškrovos“.

Sankt Peterburgo N.N.Petrovo onkologinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 212 naujai hospitalizuotų pacientų. Atlikus gyvenimo istorijų anamnezę, paaiškėjo kad net 83% sergančiųjų 1-2 metų laikotarpyje iki diagnozės patyrė stiprią psichologinę traumą. Svarbu paminėti, kad 21% buvo išgyvenę artimojo netektį, iš kurių 14% - artimojo mirtį nuo onkologinės ligos.

Kiti autoriai (J.Meerloo, J.Schmale, E.Iker) pabrėžė depresijos, atsiradusios dėl išsiskyrimo su svarbiu objektu (žmogumi ar situacija), svarbą ir įtaką onkologiniams susirgimams.

Vėlesni tyrimai parodė, kad iki ligos išsivystymo daugelis vėžiu sirgusių žmonių iš tiesų stipriai išgyveno dėl nutrūkusių emocinių santykių ir jiems nebuvo pavykę psichologiškai „sveikai“ atsiskirti nuo prarastų brangių žmonių.

Reikia pastebėti, kad sunkiau netektį ar pasikeitimus išgyvena tie žmonės, kurie yra linkę save atiduoti vienam objektui (žmogui, darbui, namams). Kitaip tariant, besąlygiškas atsidavimas vienam žmogui ar veiklai gali tapti sunkinančia aplinkybe lengviau ir greičiau išgyventi išsiskyrimą ir padidina tikimybę susirgti onkologine liga.

Kitais svarbiais psichosocialiniais stresoriais galima laikyti:

  • nepasitenkinimą socialiniu statusu (pvz., bedarbis, vieniša motina ir pan.);

  • socialinio statuso pasikeitimą (pvz., išėjimas į pensiją, skyrybos ir pan.);

  • gyvenamosios vietos pasikeitimą;

  • nepasitenkinimą darbu;

  • dramatiškus gyvenimo įvykius ir krizes, kurie yra lydimi gedėjimo, nusivylimo, depresijos ir beviltiškumo.

Žmogus – ne taupyklė, neigiamos emocijos – ne monetos

Nemažiau svarbiu veiksniu yra nesugebėjimas arba nenoras išreikšti emocijas ir jausmus, kitaip tariant nepakankama emocijų „ventiliacija“. Tokiu atveju emocijos kaupiamos viduje dėl vidinių nusistatymų apie gero tono elgesį („taip elgtis nepridera“, „save gerbiantis žmogus niekada neims šaukti ant kito“ ir pan.) arba siekiant „racionalių“ tikslų („apsimesiu, kad nežinau apie vyro neištikimybę, ir viskas ilgainiui susitvarkys“, „reikia tyliai iškentėti sunkų periodą darbe“ ir t.t.). Laikomasi bendrai priimtų socialinių normų, todėl stengiamasi neigti ir užgniaužti negatyvias emocijos, kad neužgauti kito asmens, kad išvengti konfliktų, kurie galėtų sugriauti „malonaus, mielo ir patrauklaus“ žmogaus įvaizdį aplinkinių akyse.

Ne vienas tyrimas įrodė, kad paciento išmokymas reikšti neigiamas emocijas, turi teigiamos įtakos sveikimui ir kad padėti onkologiniams pacientams galima, padidinus jų vidinio pasipriešinimo lygį ir „pakursčius“ norą kovoti su liga.

Kas būdinga moterims, sergančioms krūties vėžiu

Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad iki susergant krūties vėžiu, moterys:

  • buvo nepatenkintos savo gyvenimu;

  • išgyveno depresijos epizodą arba patyrė ryškių nuotaikos svyravimų;

  • jautė aukštą nerimo lygį.

Rusų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad iki ligos moterys buvo nepatenkintos santykiais šeimoje (36% visų tyrime dalyvavusių moterų), išgyveno skyrybas (12%), tapo našlėmis (12,3%), lytinius santykius vertino kaip neharmoningus (46,9%), buvo užgniaužusios savo lytinius instinktus (32%). Visoms moterims be išimties buvo būdinga aukoti savo interesus vardan aplinkinių gerovės (vyro, vaikų, darbo ir t.t.).

Pabaigai. Norint išsiaiškinti psichologinių „kancerogenų“ įtaką ligos atsiradimui ir jos eigai, pasaulyje nuolat atliekama išties daug mokslinių tyrimų. Kai kurie rezultatai kelia rimtų abejonių, kiti – visiškai patikimi ir jais remiantis kuriamos ir efektyviai taikomos intervencinės priemonės. Tačiau aišku viena - vėžio prevencijai galima priskirti ne tik sveiką mitybą, judėjimą, reguliarias patikras, bet ir psichohigieną, o svarbiausia - gerą nuotaiką bei džiaugsmą gyvenimu!

Psichologė Laura Bratikaitė
www.seimospsichologas.lt

 

Skaityti daugiau:

Noras gyventi - stipresnis už ligą

Kaip nepasiduoti neigiamoms mintims ir emocijoms?

Onkologija ir perdegimo sindromas

 

Kas sukelia vėžį Vėžio priežastys Kancerogenai Krūties vėžys Neigiamos emocijos Stresas Psichologiniai faktoriai Tyrimai Asmenybės savybės Gyvenimo būdas Seima Psichologas Vilniuje Psichologinė pagalba Psichologo konsultacijos Šeimos psichologas Seimos psichologas