Kontaktinė informacija:
Telefonas: 8 668 00 000
El. paštas: info@seimospsichologas.lt


Kalvarijų g. 1
LT-09310, Vilnius, Lietuva
mapŽemėlapis..

Nr.9. Kaip apibūdintumėte santykius su partneriu?
  •  Puikūs
  •  Labai geri
  •  Geri
  •  Prasti
  •  Blogi
Rezultatai
Pilnatvės nėra ten, kur vertybės pasirinktos neteisingai. - Astrėja

Muzika – kaip vaistas nuo rudeninės depresijos

Baigia įpusėti ruduo. Pastebimai tirpsta mūsų energija ir kažkur dingsta gyvenimo džiaugsmas. Naktį sunku užmigti, o dieną vargina mieguistumas. Vis dažniau apima begalinis liūdesys, pastebime, kad didėja svoris, jaučiame nenugalimą norą kramsnoti ką nors saldaus, silpnėja libido... Rudenį maždaug nuo 5% iki 30% žmonių ima jausti šiuos simptomus. Kodėl? Pasak medikų, saulės trūkumas verčia organizmą „dirbti ekonominiu režimu“ ir žmogus tarsi „apsnūsta“. Ir ši problema susijusi su vienu iš organizmo hormonų – melatoninu. Mokslininkai mano, kad sezoninės depresijos priežastis yra rudens ir žiemos šviesos pakitimai - dėl to keičiasi melatonino kiekis organizme. O tinkamai parinkta muzika, skatinanti melatonino gamybą – puikus vaistas nuo rudeninės depresijos.

Paslaptingasis hormonas melatoninas

Melatoninas – hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka. Jis lėtina medžiagų apykaitą, slopina skydliaukės funkciją. Jis taip pat yra antioksidantas - naikinantis laisvuosius radikalus. Melatoninas, slopina skydliaukės funkciją ir lėtina medžiagų apykaitą. Jis gaminamas smegenyse miego metu. Melatonino gamybą skatina tamsa, o daugiausiai lėtina mėlyna šviesa.

Dar 70-ųjų metų pabaigoje amerikiečių mokslininkas prof. Normanas E. Rosentalis (angl. k. Norman E. Rosenthal) pastebėjo, kad sergančiųjų rudenine depresija tarpe stebimos melatonino anomalijos. Mokslininkas iškėlė prielaidą, kad šis hormonas yra organizmo sezoninių ritmų cheminis reguliatorius. Buvo pastebėta, kad melatonino kiekio sumažinimas šviesos pagalba padeda normalizuoti organizmo funkcijas (apetitą, miegą, svorį, libido). N. Rosentalio nuomone, tam tereikia blokuoti melatonino gamybą, šviečiant baltos šviesos lempa. Kenčiantys nuo rudeninės depresijos žmonės jau po trijų-keturių dienų seansų nustodavo valgyti saldumynus ir jautė sugrįžtančią energiją ir gyvenimo džiaugsmą. Mokslininkas negalėjo atsidžiaugti savo atradimu!

Tyrimo rezultatai tapo didžiuliu postūmiu labiau domėtis melatonino svarba žmogaus organizmui. Imta ieškoti naujų būdų, kurie padėtų kontroliuoti hormonų kiekį ir apsaugotų nuo rudeninės depresijos. Vienas iš jų – muzikos terapija.

Muzikos galia ligų gydyme

Sunku ir pasakyti nuo kada Homo Sapiens ėmė naudoti, suprasti ir mėgautis muzika. Tačiau aišku tai, kad jau prieš 2000 metų Senovės Graikijos gydytojai naudojo fleitos muziką gydymo tikslais.  Buvo manoma, kad daugelis ligų gali būti išgydytos, klausantis fleitos garsų.

XIX a. pabaigoje škotų mokslininkas gydytojas Dž. K. Maksvelas sėkmingai gydė žmonės, kenčiančius nuo epilepsijos, kitų psichikos sutrikimų, paralyžiaus, vandenligės, impotencijos ir karštinės, naudodamas įvairius muzikos instrumentus.

Žymus prancūzų medikas mokslų daktaras Alfredas Tomatis net penkis dešimtmečius tyrinėjo gydantį garso ir muzikos poveikį žmogaus organizmui. A. Tomatis ištyrė daugiau nei 100 000 pacientų visame pasaulyje. Vienas iš žymiausių jo klientų buvo prancūzų aktorius Žerardas Depardje. Daugelis aktoriaus gerbėjų tikriausiai nustebtų sužinoję, kad dar 1960-aisiais Ž. Depardje turėjo ryškių kalbos sutrikimų ir negalėjo nuosekliai pasakyti net kelių sakinių. Nepaisant to jis visvien norėjo būti aktoriumi. Tad dramos vadovas nusiuntė jį pas gydytoją A. Tomatį. Gydytojas diagnozavo, kad kalbos ir atminties sutrikimai yra psichologinės kilmės kaip emocinių išgyvenimų pasekmė ir paskyrė jam klausytis A.V. Mocarto kūrinių. Vos po kelių sesijų aktorius jautėsi geriau: padidėjo apetitas, ėmė geriau miegoti, jautėsi energingesnis. Netrukus jis ėmė daug aiškiau kalbėti. Po kelių mėnesių sugrįžo prie aktorystės ir tapo vienu geriausių savo kartos aktorių.

Tačiau kaip paaiškinti tokį didelį muzikos poveikį ir ar galima bilietus į Operos ir baleto teatrą vadinti vaistais?

Muzikos poveikis organizmui

Fiziologiškai muzikos poveikį galima paaiškinti centrinės nervų sistemos gebėjimui reaguoti į akustinius garsus. T.y. centrinė nervų sistema reaguoja į impulsus, kuriuos perduoda tam tikro dažnio garsinė banga, ir to pasekoje aktyvuoja biologiškai aktyvių medžiagų išsiskyrimą. Pastarosios medžiagos reguliuoja vidaus organų ir sistemų veiklą.

Tinkamai pasirinkta muzika gali įtakoti tam tikrų medžiagų gamybą organizme ir netgi turėti tiesioginį poveikį atskiroms organizmo funkcijoms. Taigi, garsinė banga perduoda impulsą centrinei nervų sistemai ir tarsi „duoda komandą“ subalansuoti fiziologinius parametrus.

Tyrimais įrodyta, kad mėgstamos muzikos klausymas turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimui.

Kurie muzikiniai stiliai patys sveikiausi?

Mokslininkai tvirtina, kad teigiamiausiai mūsų organizmą veikia klasikinės muzikos ir tautinių motyvų klausymasis. Pop muzika ir šokių ritmai neturi reikšmingo teigiamo poveikio. Sunkusis rokas netgi kenksmingas, nes gali sutrikdyti nervų sistemą ir sukelti psichikos sutrikimus.

Kokios muzikos klausyti rudenį?

Remiantis statistika, sezoninis nuotaikos sutrikimas 20 % atvejų sukelia depresiją.  Jis keturis kartus dažnesnis moterų tarpe. Labiausiai „pažeidžiami“ keturiadešimtmečiai žmonės. Tad ką gi daryti, jei kiekvieną vakarą, sugrįžę namo, jaučiatės nuolat pavargę, liūdni ir suirzę? Klausykitės muzikos!

Remdamasis ilgamete darbo muzikos terapijoje patirtimi, amerikiečių mokslininkas R. N. Singh sudarė sąrašą klasikinės muzikos pjesių, kurios skatina melatonino gamybą organizme. Taigi, jei norite išvengti rudeninės depresijos simptomų, klausykite: Liudviko van Bethoveno 2-ojo koncerto fortepijonui, V.A. Mocarto  „Laudate Dominum“, K. Debiusi kūrinio „Mėnesienos šviesa" iš „Bergamo siuitos", S. Rachmaninovo Simfonijos Nr.2 antrosios dalies, Dž. Zamfyro fleita atliekamo kūrinio „Romatiškoji fleita“, A. Vivaldžio „Koncerto obojui“.

Informaciją parengė psichologė Laura Bratikaitė