Kontaktinė informacija:
Telefonas: 8 668 00 000
El. paštas: info@seimospsichologas.lt


Kalvarijų g. 1
LT-09310, Vilnius, Lietuva
mapŽemėlapis..

Nr.9. Kaip apibūdintumėte santykius su partneriu?
  •  Puikūs
  •  Labai geri
  •  Geri
  •  Prasti
  •  Blogi
Rezultatai
Gyvenimas gražus tol, kol juo džiaugiesi. - V. Barauskas

Įdomu žinoti:Lietuviai ir elektroninės naujovės

Į Tomo Janonio klausimusatsakė psichologė Laura Bratikaitė

www.delfi.lt

 

Ar lietuviai imlūs  elektroninėms naujovėms?

Visada sakau, kad imlumas naujovėms priklauso ne nuo su naujove susiduriančio žmogaus, o nuo naujovę diegiančio objekto gebėjimo kompetetingai įdiegti naujovę. Kodėl taip sakau? Nes visiems žmonėms galioja tie patys regavimo į naujovę principai, skiriasi tik reakcijos trukmė. Kuo žmogus labiau motyvuotas išbandyti naujovę, tuo jis yra imlesnis. Manau, kad esminių skirtumų nebūtų, lyginant lietuvių imlumą su kitų panašaus ekonominio lygmens šalių gyventojais. Kita vertus, dabartiniu metu mūsų žmonės itin nepatikliai žiūri į bet kokias naujoves, iškart galvodami, „kažin kas čia uždirbs iš šito projekto sau stambų pinigėlį“. Meškos paslaugą atlieka ir patirtis – jei apie naujoves buvo gražiai kalbėta, vėliau pusiau įgyvendinta, taip ir nepaliekant žmogui galimybės pajusti naudą, žinoma, kad jis nebus linkęs ateityje tikėti panašiomis naujovėmis. Čia kaip pavyzdys galėtų būti projektas, apie kurį sakoma „po žeme užkasti milijonai, o interneto nėra“.

Ar tai galima sieti su atskiromis amžiaus grupėmis ar išsilavinimu?

Naujovėms itin imlūs vaikai, tačiau jų nuomonę, ką rinktis, labiausiai formuoja tėvai. Paaugliai ir jaunimas jau nori būti savarankiškais, ką neretai sieja su prieštaravimu tėvų nuomonei, kurią laiko „pasenusia“. Kalbant apie elektronines naujoves, deja, taip ir yra. Nuo maždaug 30-ies žmonės vis dar imlūs naujovėms, bet jau „turi savo nuomonę“ ir svarsto, verta ar neverta jų pastangų yra naujovė. Vyresnio amžiaus žmonės mažiau linkę priimti naujoves, bet taip pat su amžiumi silpsta ir gebėjimas įsisavinti naują informaciją. Tai natūralūs procesai, dažnai darbinėje veikloje net nepastebimi, nes patirtis ir turimos žinios kompensuoja mažesnį imlumą naujovėms.

Dėl išsilavinimo – kuo labiau „treniruotas protas“, tuo žmogus yra imlesnis naujiems dalykams. O treniruotis galima įvairiai: keletą metų studijavęs studentas ir tiek pat metų po Europą prasibastęs tokio paties amžiaus jaunuolis greičiausiai papultų į tą pačia imlumo grupę. Taigi, išsilavinimas didina tikimybę, kad žmogus bus imlesnis naujovėms, tačiau to negarantuoja.

Ar žmonėms nebūtų sunku atsisakyti popierinių balsavimo biuletenių ir pereiti prie el. balsavimo?

Kiekvienai naujovei įgyvendinti yra reikalingas laikas. Į pokyčius žmogui yra įprasta reaguoti priešiškai, ieškoti naujovėje trūkumų ir nuneigti skelbiamus privalumus. Todėl tikėtina, kad jei  rinkimuose būtų nuspręsta balsuoti elektroniniu būdu, tiesiog dalyvautų ženkliai mažiau rinkėjų. Planuojant pokytį, turi būti palikta pakankamai laiko, kad rinkėjai galėtų psichologiškai „priimti“ naujovę kaip teigiamą dalyką. Antrą kartą jau būtų kitaip, jei būtų tinkamai skleidžiama informacija apie naują pasiteisinusį ir ekonomiškai naudingesnį balsavimo būdą.

Galbūt reikėtų tam tikrų eksperimentinių balsavimų ar specialių mokymų, kad vyresni žmonės jaustųsi drąsiau?

Vyresnius žmones pirmiausiai reikia įtikinti. O tuomet sudaryti galimybes gauti pagalbą balsuojant naujuoju būdu. Eksperimentiniai balsavimai ar specialūs mokymai greičiausiai vyresnių žmonių būtų palaikyti „eiliniu pinigų švaistymu“. Atsižvelgiant į žmogaus psichologiją, tai būtų tiesa – jie tiesiog neitų.

Sakome, kad estai lėtapėdžiai, bet el. srityje  ir ekonomikoje jie mus nuolat lenkia. Galbūt mes juos taip vadiname iš pavydo?

Atlikti tyrimai rodo, kad kuo stabilesne gyventojai laiko šalies ekonomiką, tuo jie patys yra ramesni, labiau organizuoti ir atitinkamai mažiau skubantys, nes „niekas iš gerklės kąsnio neišplėš“ :) Kita vertus, yra gera lietuviška patarlė: „Su kuo sutapsi, toks ir pats patapsi“, kas patvirtina kaimynų svarbą. Pavyzdžiui, mokyklose atlikti tyrimai parodė, kad vienodo intelekto vaikų iš panašaus socialinio lygmens šeimų mokymosi rezultatai skiriasi priklausomai nuo to, šalia kokių vaikų jie sėdi: aukštesnius balus turi vaikai, kurie sėdi prie geriau besimokančių vaikų, prastesnius – kurie sėdi šalia prasčiau besimokančių vaikų. Net jeigu tai įtakotų nusirašinėjimas, bet kuriuo atveju – tai papildoma galimybė turėti geresnį balą. Taip yra ir makroekonomikoje – kaimyninės šalys  turi nemažai įtakos. Šiuo atveju, matyt, estų „pavydas“ turėjo pozityvią kryptį ir sėkmingai materializavosi geriausios patirties perėmimu iš Skandinavų šalių. Mūsų gi pavydas dažnai apsiriboja kultūrinių skirtumų paieška :)

 

Į klausimus atsakė psichologė Laura Bratikaitė