Kontaktinė informacija:
Telefonas: 8 668 00 000
El. paštas: info@seimospsichologas.lt
Kalvarijų g. 1
LT-09310, Vilnius, Lietuva
Žemėlapis..
Turtingi žmonės taupo laiką, o ne pinigus.- Nežinomas autorius
Kai mąstymas klysta...
Turbūt daugeliui kažkur girdėta idėja, kad mūsų mintys veikia mūsų emocijas, jausmus. Arba šiek tiek kitaip – kad mus paveikia ne patys įvykiai, o tai, kaip mes juos suvokiame, interpretuojame, kokią prasmę jiems suteikiame. Ši idėja, kilusi jau filosofams stoikams, dabar yra viena iš pagrindinių kognityviosios psichologijos idėjų. Kognityviosios psichologijos požiūriu tai, kaip mes jaučiamės dėl tam tikrų įvykių, aplinkybių, situacijų, priklauso nuo mūsų minčių. Tas pats įvykis gali sukelti visiškai skirtingas reakcijas, priklausomai nuo to, kokios tuo metu bus mūsų mintys.
Tarkim, žmogus stovi parduotuvėje, eilėje prie kasos, laukia savo eilės sumokėti už prekes. Užstringa kasos aparatas ir pardavėja užtrunka, kol jį sutvarko. Tuo metu eilėje laukiančiam žmogui gali kilti tokia mintis: „Na ir prastai pardavėja dirba! Ir prie kitų kasų eilės! Apskritai, parduotuvėje visiškai nėra tvarkos!“ Tokiu atveju žmogus supyksta, susinervina, suirzta ir taip gali jaustis kurį laiką. Galima ir kitokia mintis: „Na dar teks šiek tiek palaukti, pardavėja sutvarkys aparatą ir susimokėsiu arba pereisiu į kitą eilę“. Žmogus nusprendžia pavartyti žurnalą, apžiūrėti prekes prie kasos. Tokiu atveju gali kilti pradinis susierzinimas, bet jis trumpas, ir kadangi nėra jį palaikančių minčių, žmogus atsipalaiduoja, nekyla nemalonių pojūčių, įtampos, pykčio.
Kokios mintys mums kyla, priklauso nuo to, kaip, kokiu būdu mes mąstome. Pavyzdyje pirmuoju atveju žmogus pernelyg stipriai apibendrino, padarė išvadas apie prastą pardavėjos darbą ir netvarką parduotuvėje iš vieno įvykio, kuris gali būti atsitikęs tik būtent tą vienintelį kartą. Antru atveju žmogaus mintys daugiau atspindi realią situaciją, neatsiskleidžia mąstymo iškraipymai, iracionalus mąstymas, mąstymo klaidos. Iškreiptas mąstymas atsiranda tuomet, kaiklaidingaiinterpretuojamarealybė. Mes visi retkarčiais interpretuojame realybę savo būdu, padarome vadinamų mąstymo klaidų. Tačiau kai tokios klaidos įsivyrauja, dažnai kyla problemų. Yra išskiriama keletas skirtingų mąstymo klaidų arba iškreipto mąstymo būdų.
Selektyvus teigiamų dalykų ignoravimas. Dėmesio sutelkimas į neigiamus dalykus, ignoruojant teigiamus dalykus, informaciją, kuri prieštarauja neigiamam požiūriui. Tarkim, Antanas parašėataskaitąiratidavėjąviršininkui. Viršininkas pasakė, kad darbas atliktas labai gerai ir kartu nurodė vietas, kurias dar būtų galima pataisyti. Antanas, selektyviai atkreipdamas dėmesį tik į neigiamą informaciją, išgirs tik apie klaidas ir galvos: „Aš padariau tiek klaidų! Mano ataskaita visiškai prasta!”, visiškai ignoruodamas viršininko pagyrimą. Tokiu būdu neigiamas įsitikinimas apie jo darbą gali ilgai išlikti, net jei jam ir prieštarauja realūs įvykiai.
,,Viskas arba nieko“ mąstymas. Mąstymas juodai-baltai, kuomet nematoma ir nepripažįstama jokios spalvos tarp kraštutinumų. Galvojama, kad dalykai, žmonės yra tik geri arba tik blogi, tik teisingai arba tik klaidingi. Toks mąstymas dažnai būdingas perfekcionistams. Paprastas pavyzdys galėtų būti, kai sportuojantis vyriškis rytais nubėgdavo po 5 kilometrus, vieną rytą šiek tiek pramiega, tačiau nors dar turi laiko nubėgti3 km, jis pagalvoja ,,Neturiu laiko nubėgti savo įprasto atstumo, nebėgsiu visai. Koks aš tinginys, net negaliu atsikelti laiku!“ Vietoj to, kad pagalvotų, jog 3 km geriau negu nieko, jis pasirenka į situaciją žiūrėti„viskas arba nieko“ žvilgsniu.
Perdėtas apibendrinimas. Padaroma bendra išvada remiantis vienu įvykiu. Jei kažkas atsitinka vieną kartą, žmogus pradeda tikėtis, kad visad taip bus. Tokios mintys dažnai turi tokius žodžius, kaip „visada“ arba„niekada“.
Minčių skaitymas. Darome prielaidas apie kitų žmonių mintis, jausmus, elgesį, nepatikrindami, ar taip yra iš tiesų. Mes dažnai galvojame, kad žinome, ką kiti žmonės galvoja apie mus, net tada, kai jų veiksmai yra neutralūs atrodo priešingai. Pvz., Siga praėjo pro Ingą nepasisveikinusi ir Inga pagalvojo: „Siga tikrai ant manęs pyksta, kad vakar nepakviečiau jos išgerti kavos, ji galvoja, kad aš tokia prasta draugė!“ Kai iš tikrųjų Siga tiesiog galėjo būti labai susirūpinusi savo reikalais ir nekreipti dėmesio į aplinką, tačiau Inga nepatikrinusi, kaip iš tikro yra, padarė išvadą.
Personalizavimas. Prisiėmimas asmeninės atsakomybės užtai, kas nėra tavo kaltė. Galvojimas, kad tai, ką žmonės daro ar sako, yra kažkokia reakcija į tave ar kažkaip susiję su tavimi, kai taip nėra. Visuomet yra tam tikrų dalykų aplinkybėse, įvykiuose, kituose žmonėse, kurių mes negalime kontroliuoti, kurie nuo mūsų nepriklauso, o prisiimdami asmeninę atsakomybę už tokius įvykius, aspektus darome mąstymo klaidą. Pvz., vaikai dažnai matydami tėvus besipykstančius galvoja, kad tai vyksta dėl jų kaltės, tokiu būdu jie prisiima sau atsakomybę užtai, kas nuo jų nepriklauso.
Ateities numatymas. Kai žmogus tikisi, kad įvykiai pasisuks neigiama linkme ir yra įsitikinęs, kad jo spėjimas jau yra faktas ir kad taip tikrai bus. Taip galvojantį žmogų galime išgirsti sakant: „Taigi aš žinau, kad bus taip ir taip..“, „Žinoma, kad nepasiseks.“, „Vis tiek aš to niekad neišmoksiu, tai kam dar stengtis?“ Pvz., Šarūnas eina į darbo pokalbį, tačiau yra tikras, kad jo nepriims į darbą. Tokios mintys paveikia jo elgesį, pastangas („Kam stengtis, jei vis tiek nepriims?“), tai, kaip jis kalba, pasirodo darbo pokalbio metu. Gali būti, kad būtent toks išankstinis nusistatymas ir sutrukdys jam gauti darbą.
Perdėtas padidinimas arba neadekvatus sumažinimas. Kuomet žmogus padidina tam tikrų dalykų svarbą, reikšmę arba tiek sumažina dalykus, kad jie atrodo itin maži ir menki. Dažnai toks mąstymo būdas pasireiškia, kuomet sumenkiname savo pasiekimus, savo gerąsias savybes, gebėjimus ir iškeliame, padidiname trūkumus. Ryškus tokio mąstymo pavyzdys yra, kuomet iškeliame, padidiname kitų žmonių stipriąsias puses ir kartu dar padidiname savo trūkumus.
Visi šie mąstymo iškraipymai gali turėti neigiamą įtaką mūsų jausmams ir elgesiui, sukelti per dideles neigiamas emocijas, kurios neatitinka įvykių, prisidėti prie netikslaus realybės matymo, suvokimo. Stebėdami savo mintis, elgesį, emocijas, galime išmokti atpažinti savo mąstymo klaidas. Nors mąstymo iškraipymų atpažinimas savaime jų nepanaikina, jau vien tai, kad tai pastebime, yra pirmas labai svarbus žingsnis mokantis joms nepasiduoti, racionaliau galvoti, adekvačiau reaguoti į įvykius, taip prisidedant prie geresnės savo ir aplinkinių žmonių savijautos ir gyvenimo kokybės.
Psichologė Lina Gervinskaitė
Informacija spausdinta: 2011 02 18 ŠILELIS Nr. 7 (763)