Kontaktinė informacija:
Telefonas: 8 668 00 000
El. paštas: info@seimospsichologas.lt
Kalvarijų g. 1
LT-09310, Vilnius, Lietuva
Žemėlapis..
Kiekvienas žmogus - šventa istorija.- J. Vanier
Kokia mano atmintis?
Bestovėdama parduotuvės eilėje nugirdau dviejų moteriškių pokalbį. Viena iš jų pasakojo apie naują darbą, kuriame dirba jau keletą savaičių. Ji guodėsi draugei, kad vis dar negali atsiminti visų savo bendradarbių veidų, nors šiaip paklausta galėtų išvardinti visų vardus ir pavardes. „Atrodo, net girdžiu mintyse, kaip jie prisistato, kai mes susipažinome. Bet kai einu koridoriumi, sutinku kolegą ir nežinau, kuriuo iš atsimenamų vardų jį pavadinti. Maišosi man visi veidai...“ – susierzinusi kalbėjo moteris. O jos draugė negalėjo suprasti, kaip ji gali neatsiminti veidų, mat jai tai taip lengva, ir čia pat pastebėjo, nauji vardai jai tiesiog išgaruoja išgalvos!
Kaip yra, kad vieniems žmonėms lengviau atsiminti veidus, kitiems vardus, dar tretiems, koks buvo rankos paspaudimas susipažįstant? Iš tiesų, mes kiekvienas naują informaciją priimame ir tvarkome trimis būdais: audialiniu (klausydami, girdėdami), vizualiniu (matydami, stebėdami) ir kinestetiniu (lytėdami, judėdami). Daugiau ar mažiau naudojame juos visus, tačiau dažniausiai kažkuris vienas yra geriausiai išvystytas arba dažniausiai naudojamas. Nuo to, kaip mums geriausiai sekasi priimti informaciją, priklauso ir kuriuo būdu mums geriausiai sekasi mokytis, įsiminti naujus dalykus.
Audialai - žmonės, teikiantys pirmenybę mokymuisi klausant. Geriausiai įsimena klausydami, girdėdami. Turi gerą girdimąją atmintį. Toks žmogus, prisimindamas vakarykštį pokalbį, tarsi „klausosi“ jo mintyse. Jie mėgsta kalbėtis su savimi, tam, kad palengvintų skaitymą, gali judinti lūpas arba garsiai skaityti. Audialams patinka paskaitos, skaitomi pasakojimai, pasakojamos istorijos. Jiems lengvaprisiminti vardus, bet sunku atsiminti veidus. Tikėtina, kad moteris, kuri puikiai prisiminė bendradarbių vardus, bet neveidus, buvo audialė. Šie žmonės kalboje naudoja tokius išsireiškimus, kaip „aš tavepuikiai girdžiu...“, „noriu išgirsti, ką nori pasakyti...“, „tai skamba puikiai“, „mane erzina jo tonas“, „skambapavojaus varpai“.
Vizualai - žmonės, teikiantys pirmenybę mokymuisi per vizualinę, regimąją informaciją. Geriausiai įsimenastebėdami ir matydami. Tam, kad vizualai atsimintų darbus ar pirkinius, dažnai reikia užrašų, sąrašų. Prisimindami įvykius, turi ryškų, aiškų vaizdą, lyg piešinį ar filmą, kaip viskas vyko. Šie žmonės naudoja tokius išsireiškimus, kaip „tai atrodo gerai“, „kaip tu matai situaciją?“, „pažiūrėk į visatai iš kitos pusės“, „parodyk man ir aš suprasiu“, „dabar matau bendrą vaizdą...“
Vieni vizualai lengviau mokosi skaitydami, atlikdami rašytines užduotis. Jieprisimena, kas buvo užrašyta, net jei perskaito tai tik vieną kartą. Šie žmonės linkę užsirašyti žodžiu pasakomas instrukcijas tam, kad geriau jas atsimintų. Kiti vizualai lengviau įsimena erdvinę informaciją, gerai supranta ir atsimena lenteles, paveikslėlius ir kitą vaizdinę medžiagą. Jie lengvai prisimena veidus (bet ne vardus), vietas ir retai pasiklysta naujoje aplinkoje. Minėtos moteriškės draugė greičiausiai dažniausiai naudojo vizualinį informacijos tvarkymo būdą, todėl neturėjo problemų atsimindama veidus.
Kinestetikai geriausiai mokosi liesdami ir judėdami. Kai klausosi pamokų, paskaitų, jie, siekdami išlaikyti dėmesį, konspektuoja, užsirašinėja. Kinestetikams gali būti sunku išlaikyti dėmesį, jei nėra jokios išorinės stimuliacijos ar judesio. Tokie žmonės klausydamiesi gali tiesiog paišinėti, piešti vien tam, kad judėtų rankos ir būtų lengviau išgirsti tai, kas sakoma. Kai skaito, iš pradžių linkę peržvelgti visą medžiagą ir po to susikoncentruoti į detales (pamatyti bendrą vaizdą iš pradžių). Norėdami įsisavinti naują informaciją piešia paveiksliukus, diagramas, schemas. Kinestetikams patinka fizinė, praktinė veikla, mokymasis veikiant, aktyviai įsitraukiant į veiklą. Kalbėdami daug gestikuliuoja, kūnu iliustruoja ką sako. Prisimindami įvykius, prisimena su jais susijusius pojūčius, jausmus, emocijas. Naudoja tokius išsireiškimus, kaip „jaučiu, kad..“, „ar jauti, ką kalbi?“, „kaip jautiesi dėl šios situacijos?“, „svarus teiginys...“.
Atradus, koks mokymosi būdas žmogui yra būdingiausias, galima lengviau suprasti, kodėl jis vienus dalykus įsimena lengviau, kitus sunkiau, kaip geriau jam gauti ir pateikti naują informaciją. Taip pat, kokius informacijos įsiminimo būdus reiktų patreniruoti, patobulinti, kad įsimintų visus svarbius dalykus. Pavyzdžiui, kad susitikus naujus žmones galėtum lengvai atsiminti netik jų veidus, bet ir vardus.
Psichologė Lina Gervinskaitė
Informacija spausdinta: 2010 10 08 ŠILELIS Nr. 40 (744) 11p.