Kontaktinė informacija:
Telefonas: 8 668 00 000
El. paštas: info@seimospsichologas.lt
Kalvarijų g. 1
LT-09310, Vilnius, Lietuva
Žemėlapis..
Gyvenime kartais subtiliausia gudrybe tampa paprastumas ir atvirumas.- Ž. de la Briujeras
Grožinė literatūra
Chesterfield „ Laiškai sūnui“ recenzija
Chesterfield „Laiškai sūnui“ – knyga, kurioje sudėta apie puse šimto laiškų, parašytų XVIII a. viduryje. Laiškai skirti nesantuokiniam sūnui. Tokiu būdu Chesterfield‘as siekė auklėti, mokyti ir lavinti savo sūnų. Taigi, laiškuose daug kalbama apie tai, kaip jaunuolis turėtų elgtis įvairiuose aukštuomenės susibūrimuose, planuoti savo dieną, kaip bendrauti su vyresniais žmonėmis, kaip elgtis su moterimis ir kaip padaryti kuo geresnį įspūdį aplinkiniams. Visa tai Chesterfield‘as aprašo dalindamasis savo patirtimi ir naudodamas įvairias metaforas, palyginimus. Tas didžiausią įspūdį ir sudaro. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie išsimokslinimą, jis rašo: „Niekada nepasirodyk išmintingesnis ar labiau mokytas už žmones, tarp kurių esi. Laikyk savo mokytumą kaip laikrodį – vidinėje kišenėje; netrauk jo ir neversk mušti valandų vien tam, kad pasirodytum jį turįs. Jeigu tavęs paklaus, kiek valandų, pasakyk, bet neskelbk laiko kas valandą ir niekieno neprašomas, lyg būtum naktinis sargas.“
Būtent tokie palyginimai ir manieringa kalba leidžia suprasti, kad skaitai knygą, kuri buvo parašyta beveik prieš tris šimtus metų. Nes kartais gali susidaryti įspūdis, jos skaitai populiariosios psichologijos (ar patarimų) knygą, kur gausu įvairiausių patarimų, kaip planuoti laiką, kaip suteikti grįžtamąjį ryšį, kaip taupyti ir kaip patikti žmonėms. Patarimą: „Dienos laiko užteks viskam, jeigu vienu metu būsi užsiėmęs tik kuo nors vienu, o kita vertus, ir per metus nieko nenuveiksi, jei dirbsi kelis darbus iš karto.“, tikriausiai, galima rasti bet kuriame laiko valdymo vadove. Ir tai parodo, kad kai kurios gyvenimo tiesos yra universalios ir gali būti pritaikomos amžių amžiais. O mes, tikriausiai, nesugebame pasimokyti iš svetimų klaidų?
Būtent šiais laiškais Chesterfield ir bandė mokyti sūnų ištaisyti tėvo klaidas. Gal ir netiesiogiai, bet kartais jaučiasi, kad tėvas nori savo sūnų padaryti tokį, kokį įsivaizduoja, kokį nori matyti. Ir tai skaitant gali kelti susierzinimą. Tuo pačiu sukelti susidomėjimą: ar tikrai sūnus laikosi to, ką tėvas pataria? Ir pasigilinus į Chesterfield‘o biografiją paaiškėja, kad ne. Sūnus jam laiškuose dažnai melavo ir nebuvo toks, kokį norėjo matyti tėvas.
Todėl tėvai ir mamos (gal net seneliai ir močiutės?) iš šios knygos gali pasimokyti ne tik, kaip planuoti laiką ar biudžetą, bet ir kas svarbu bendraujant su vaikais. Pirmiausiai, manau, kad laiškai (elektroniniai laiškai ar maži rašteliai) gali padėti tėvams ir vaikams suartėti, perduoti patirtį ir atrasti naujų bendravimo džiaugsmų. Tuo pačiu tėvai gali suprasti, kad vaikai niekados nebus tokie, kokie jie norėtų, kad būtų. O geriausi santykiai su vaikais bus tada, kai leis būti vaikui tokiu, koks jis yra. Tai nereiškia, kad tėvai nebeturi auklėti, nustatinėti namų taisyklių ir sakyti, kaip vaikui elgtis dera. Bet šalia to, jie turėtų domėtis, kaip vaikui sekasi, kuo vaikas domisi ir atsižvelgti į jo nuomonę. Tikriausiai, tik tokiu būdu šeimoje galės augti asmenybės, kurios vėliau atras sritis, kuriose save realizuos. O tėvai galės ta asmenybe didžiuotis.
Apibendrinant, galima pasakyti, kad tai įdomi knyga, kurioje galima iš arčiau pažinti to meto anglų elitą, susipažinti, kokie gali būti tėvo ir sūnaus santykiai. Šią knygą verta skaityti tiems, kurie mėgsta užsirašinėti įvairias citatas ir pasisemti išminties iš vyresnių. Verta ir tiems, kuriems įdomi istorija ar domina pati Anglija (Didžioji Britanija).