Vaiko agresija - ženklas, kad jam reikia padėti
Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui – tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas – savisauga. Tėvai turėtų atsiminti vieną dalyką - nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu kokia nors liga, kuri dažnai yra psichologinės kilmės, ir pan. Todėl geriau išmokyti vaiką agresiją kontroliuoti, tačiau tuo pačiu nepamiršti savo teisių ir interesų ir sugebėti apginti save visuomenėje priimtinu būdu, neskriaudžiant kitų žmonių.
Norėdami rasti sprendimą, turime žinoti agresijos priežastis. Skiriami trys pagrindiniai agresijos šaltiniai:
1. Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka, kuri vaikui atrodo grėsminga, todėl tėvai gali pastebėti, kad nepažįstamoje aplinkoje vaikas netikėtai gali suduoti kitam bendraamžiui, nors niekada iki tol namuose taip nedarydavo. Šis nesaugumo jausmas dažnai būna perimtas iš tėvų, kurie aplinkinį pasaulį mato kaip nesaugų ir pavojingą („negalima pasitikėti kitais“, „visi žiūri tik savęs“, „neik, neimk, nelipk – susižeisi, skaudės, nukrisi“ ir t.t.). Vaikas mano, kad pasaulis yra nesaugus, tad reikia visada saugotis ir gintis, dar geriau – pulti pirmam. Tokių vaikų agresija paprastai būna labai netikėta ir be akivaizdžios priežasties.